- skivytas
- skivỹtas sm. (2) 1. N(Rg), K, LsB573, L, Rtr, LVIV54, DŽ1, Trk, Sdr, Alk atplėštas ar atplyšęs gabalas, skarmalas, skuduras: Nuplyšęs koks kamputis, i laksto skivỹtas Vdžg. Kad ėmė draskyt [drabužį] – tik skivỹtai laksto! Jrb. Surink tuos skivytùs i išmesk – ką čia besimėto! Jrb. Kas ten tokie skivỹtai tabaluo[ja] iš po apsiausto Trg. Nelįsk prie šuns: nusitrauks, tai iš tavo kelnių tik skivỹtai liks Snt. Mes apsivilkdavom labiausiai sunešiotais drabužėliais ir plasnodami skivytais bėgdavom į kelią Mš. Mašinraščio lapus suplėšė į skivytus rš. Ma[n] kopūstų tarplyse beslenkant, jau rundinokas skivỹtas an uodegos užkrito MitII51(Jrk). | prk.: Debesų skivytai pašėlusiai greit skriejo rš. ^ Skivỹtais užsiklosiu, skiedrum pasiklosiu (šiaip taip pravargsiu) Rs. Skivyto kojos, kamanto (pavalkų An) liemuo, ant kamanto liemens linų laiškas, ant linų laiško rugių žalmuo (padengtas stalas) Sch65. 2. skeveldra, šukė, atplaiša: [Gintaro] skivytuose nuo neatmenamų laikų yra patekusios įvairios muselės, vabaliukai K.Būg. To butelio jau nė skivỹtų nėra Jrb. Ir šiandien dar rodą likusius akrūto skivytus Jrk.
Dictionary of the Lithuanian Language.